Žiemos alergijos – nematomos, bet jaučiamos
Daugelis mūsų žiemą suvokia kaip metą, kai gamta užmiega, o alergenai dingsta kartu su žiedadulkėmis. Deja, tai tik iliuzija. Nors žiedadulkių koncentracija ore tikrai sumažėja, žiema atsineša savus, dažnai nepastebimus, bet ne mažiau varginančius alergenus. Uždarose patalpose, kur praleidžiame didžiąją šaltojo sezono dalį, susidaro puikios sąlygos dulkių erkutėms, pelėsiams ir gyvūnų pleiskanoms kauptis. Šildymo sistemos, kurios išsausina orą, tik pablogina situaciją – sausas oras dirgina kvėpavimo takus ir sustiprina alerginę reakciją.
Pasak Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos, žiemos mėnesiais alergologų kabinetuose pacientų srautas sumažėja nežymiai – vietoj žiedadulkių alergikų, juos aplanko tie, kuriems įkyriai čiaudulį ir nosies užgulimą sukelia namų aplinkoje tūnantys alergenai. Problema ta, kad dažnas kenčiantysis savo būklę nurašo peršalimui ar „žiemos virusui”, neieškodamas tikrosios priežasties.
Pagrindiniai žiemos alergenai ir jų poveikis
Žiemos metu didžiausią grėsmę kelia šie alergenai:
- Dulkių erkutės – mikroskopiniai voragyviai, mėgstantys šiltą ir drėgną aplinką. Jos maitinasi žmogaus odos pleiskanomis ir veisiasi čiužiniuose, pagalvėse, minkštuose balduose ir kilimuose. Jų išmatos yra vienas stipriausių alergenų.
- Pelėsiai ir grybeliai – drėgnose vietose (vonios kambariuose, rūsiuose, po kriauklėmis) besiveisiantys mikroorganizmai. Jų sporos lengvai pasklidą ore ir sukelia alerginius simptomus.
- Gyvūnų alergenai – ne tik plaukai, bet ir gyvūnų seilės, šlapimas, odos pleiskanos. Žiemą, kai augintiniai daugiau laiko praleidžia namuose, šių alergenų koncentracija padidėja.
- Tarakonų išskiriamos medžiagos – ypač aktualu senesniuose daugiabučiuose namuose.
- Kaminų dūmai ir šildymo sistemos – žiemą intensyviau kūrenami židiniai, krosnys išskiria dūmus, kurie gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą.
Šių alergenų sukeliami simptomai dažnai primena peršalimą: sloga, čiaudulys, nosies užgulimas, akių niežėjimas ir ašarojimas, gerklės perštėjimas. Tačiau, skirtingai nuo peršalimo, šie simptomai gali tęstis savaites ar net mėnesius, jei alergenų šaltinis nepašalinamas.
Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?
Vienas didžiausių iššūkių žiemą – atskirti alerginę reakciją nuo įprasto peršalimo ar virusinės infekcijos. Štai keli požymiai, padėsiantys nustatyti skirtumą:
| Alergijos požymiai | Peršalimo požymiai |
|---|---|
| Simptomai pasireiškia iškart po kontakto su alergenu | Simptomai vystosi palaipsniui per kelias dienas |
| Nėra karščiavimo | Gali būti nedidelis karščiavimas |
| Skaidrios išskyros iš nosies | Tirštos, geltonos ar žalsvos išskyros |
| Simptomai tęsiasi ilgai (savaites, mėnesius) | Simptomai praeina per 7-10 dienų |
| Dažnas čiaudulys ir akių niežėjimas | Dažnesnis kosulys, gerklės skausmas, bendras silpnumas |
Jei pastebite, kad simptomai pasikartoja toje pačioje aplinkoje (pavyzdžiui, namuose, bet ne darbe) arba kontaktuojant su tais pačiais dirgikliais, tai gali būti alergijos požymis. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar simptomai sustiprėja ryte (ypač po nakties, praleistos lovoje, kur gali būti daug dulkių erkučių) arba po kontakto su augintiniu.
Daugiau informacijos https://klinikadrauge.lt/.
Efektyvios strategijos alergenų kontrolei namuose
Kadangi žiemą daugiausia laiko praleidžiame uždarose patalpose, svarbu sumažinti alergenų koncentraciją namuose. Štai keletas praktinių patarimų:
Kova su dulkių erkutėmis:
- Naudokite specialius nepralaidžius užvalkalus čiužiniams ir pagalvėms
- Skalbkite patalynę karštu vandeniu (ne žemesnėje nei 60°C temperatūroje) bent kartą per savaitę
- Sumažinkite minkštų žaislų, kilimų ir kitų dulkes kaupiančių daiktų kiekį
- Reguliariai siurbkite namus su HEPA filtru turinčiu siurbliu
- Palaikykite mažesnę nei 50% oro drėgmę namuose – tai mažina dulkių erkučių dauginimąsi
Pelėsių prevencija:
- Nedelsiant šalinkite matomą pelėsį su specialiomis priemonėmis
- Užtikrinkite gerą ventiliaciją drėgnose patalpose (vonios kambaryje, virtuvėje)
- Naudokite drėgmės surinkėjus probleminėse vietose
- Reguliariai tikrinkite ir valykite oro kondicionierius bei šildymo sistemas
- Taisykite vandens nutekėjimus ir drėgmės problemas namuose
Gyvūnų alergenų kontrolė:
- Reguliariai maudykite ir šukuokite augintinius (geriausia, kad tai darytų ne alergiškas asmuo)
- Neleiskite augintiniams miegoti miegamajame
- Naudokite specialius HEPA filtrus orui valyti
- Dažniau valykite grindis, baldus ir kitus paviršius, kur kaupiasi gyvūnų plaukai
Nors šios priemonės gali atrodyti paprastos, nuoseklus jų taikymas gali ženkliai sumažinti alergenų kiekį namuose ir palengvinti simptomus.
Alergijos simptomų valdymas: vaistai ir natūralios priemonės
Kai alergenų vengimo priemonės nepakankamai efektyvios, gali prireikti medikamentinio gydymo. Prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei jau vartojate kitus medikamentus ar turite gretutinių sveikatos sutrikimų.
Dažniausiai alergijos simptomams malšinti naudojami:
- Antihistamininiai vaistai – blokuoja histamino, cheminio junginio, sukeliančio alerginius simptomus, poveikį. Šiuolaikiniai antihistamininiai preparatai nesukelia mieguistumo ir gali būti vartojami ilgą laiką.
- Nosies purškalai su kortikosteroidais – mažina nosies gleivinės uždegimą ir padeda kontroliuoti nosies užgulimą, čiaudulį.
- Akių lašai – malšina akių niežėjimą ir ašarojimą.
- Leukotrienų antagonistai – padeda kontroliuoti uždegimą ir ypač naudingi tiems, kurie kartu serga astma.
Be vaistų, galima išbandyti ir natūralias priemones:
- Nosies plovimas druskos tirpalu – pašalina alergenus iš nosies ertmės ir drėkina gleivinę.
- Medus – vietinis medus gali padėti sumažinti jautrumą kai kuriems alergenams, tačiau tai labiau tinka žiedadulkių alergijai.
- Omega-3 riebalų rūgštys – gali padėti sumažinti uždegimines reakcijas organizme.
- Kvercetinas – natūralus antihistamininis junginys, randamas vaisiuose ir daržovėse.
- Probiotikai – gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti alerginių reakcijų intensyvumą.
Svarbu prisiminti, kad net ir natūralios priemonės gali turėti šalutinį poveikį ar sąveikauti su vartojamais vaistais, todėl prieš pradedant jas naudoti, verta pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į specialistą?
Nors lengvus alergijos simptomus galima valdyti savarankiškai, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į alergologą:
- Kai simptomai išlieka ilgiau nei 2 savaites ir trukdo kasdienei veiklai ar miegui
- Kai įprastos priemonės (antihistamininiai vaistai, aplinkos kontrolė) nepadeda
- Jei kartu pasireiškia astmos simptomai (dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje)
- Jei alergija sukelia odos bėrimus ar egzemą
- Kai nėra aišku, kas sukelia alergiją
Alergologas gali atlikti specialius tyrimus (odos dūrio mėginius, kraujo tyrimus specifiniams IgE antikūnams nustatyti), kurie padės identifikuoti konkrečius alergenus. Remiantis tyrimų rezultatais, gydytojas parenka individualų gydymo planą, kuris gali apimti:
- Specifinę imunoterapiją (alergenų vakciną) – ilgalaikis gydymas, kurio metu organizmas „pripratinamas” prie alergeno
- Individualiai pritaikytą vaistų derinį
- Konkrečias rekomendacijas dėl aplinkos kontrolės
Lietuvoje alergologiniai tyrimai atliekami didžiuosiuose miestuose esančiose universitetinėse ligoninėse ir privačiose klinikose. Siuntimą gali išduoti šeimos gydytojas.
Kvėpuok laisvai: žiemos alergijų įveikimo menas
Žiemos alergijos, nors ir mažiau matomos nei pavasarinės, gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Tačiau supratimas apie šaltuoju sezonu tykančius alergenus ir jų kontrolės būdus leidžia daugeliui alergikų žymiai pagerinti savijautą. Svarbiausia – nenuvertinti simptomų ir neleisti jiems tapti „nauja norma”.
Proaktyvus požiūris į alergenų kontrolę namuose, tinkamas vaistų vartojimas ir reguliarus namų vėdinimas net šalčiausiomis dienomis gali tapti raktu į komfortišką žiemą. Nepamirškite, kad kiekvieno žmogaus organizmas unikalus – kas veikia vienam, gali neveikti kitam. Todėl svarbu stebėti savo organizmo reakcijas ir, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais, rasti individualiai tinkančius sprendimus.
Galiausiai, nors žiema ir kelia specifinių iššūkių alergikams, ji taip pat suteikia progą geriau pažinti savo kūną ir išmokti valdyti aplinką taip, kad ji tarnautų jūsų sveikatai. Šis žinojimas išliks vertingas ištisus metus, o įgyti įpročiai padės ne tik žiemą, bet ir kitais sezonais. Taigi, užuot bijoję žiemos alergenų, tapkime savo sveikatos šeimininkais – ir mėgaukimės kiekvienu giliu, laisvu įkvėpimu.
Parengta pagal https://klinikadrauge.lt/paslaugos/alergologiniai-tyrimai-ir-alergenu-programos/.
